Projekto eiga
Nunėręs vieną fainą Grinčiuką, užsimaniau nunerti kelis kartus didesnį. Kad nevargti tais pačiais mažojo Grinčiuko siūlais ir vąšiukais, nusprendžiau imti penkis siūlus kartu ir nerti didesnėmis akimis, bet didesniam nėrimui reikia ir didesnių vašelių. Kadangi internete paieškojęs radau tik arba kažkuo specialius ir labai brangius, arba pigius, bet nekokybiškus ir akies netraukiančius vąšelius, nusprendžiau išsidrožti savo.
Kaip tik turėjau be paskirties gulinčių kažkokios medienos ruošinių, kurie taip pasisekė, kad puikiai tiko šiems vąšeliams dėl savo tankios medienos struktūros. Tik paskui sužinojau, kad čia buvo kaip tik drožinėjimui skirta liepos mediena.
Tad kaip kilo ši mintis, taip tą patį vakarą ir sėdau drožti pirmąjį vąšelį.
Ir stebėtinai puikiai sekėsi šią spontanišką mintį gyvendinti.
Atsipjoviau tinkamą ruošinį ir tiesiog medžiokliniu peiliu pradėjau drožinėti. Ir drožlė po drožlės be didelių pastangų per kelias valandas mano rankose gimė puikus 20 mm storio vąšelis.
Suprantu, kad tai labai paprastas pasakojimas, bet iš tiesų taip paprastai ir ėjosi. Ėjosi taip gerai, kad sekantį vakarą išsidrožiau ir antrą 25 mm storio vąšelį. Antrojo vąšelio pirmoje nuotraukoje matyti šakos paliktas išskilimas (abejose nuotraukose parodytas rodykle), kuris pradžioje atrodė kaip defektas, bet geru laiku ruošinį apverčiau ir šį defektą padariau kaip ergonomišką išgaubimą pirštams.
Savaime suprantama, vašelius užbaigiau juos kuo glotniau nuošlifuodamas, kad kuo geriau jaustųsi rankose ir jokios rakštys negadintų nei rankų, nei siūlų. Vąšelių pažymėjimui su paprasčiausiu elektronikos lituokliu ir dideliu susikaupimu rankenose išdeginau savo logotipą bei datą. Tai taip pat buvo ir pirmasis toks medienos išdeginimas.
Pasigaminęs šiuos vąšelius ir labai jais patenkintas, visgi iš smalsumo nusipirkau pigiausių plastikinių vąšelių komplektą palyginimui ir drąsiai galiu pasakyti, kad mano išdrožti vąšeliai yra daug geresni – malonesni rankai ir bendrai šiltesni naudoti. Minkšti siūlai ir jaukūs mediniai vąšeliai man labiau dera tarpusavyje negu minkšti siūlai ir skardūs plastikiniai vąšeliai. Kodėl skardūs? O gi todėl, nes jiems iškritus ant grindų ar trinktelėjus tarpusavyje, ausį veria čaižus garsas, o mano mediniai vašeliai tiesiog gražiai skambteli.
